Apie mus

Klaipėdos statybininkų mokyklos istorija

Klaipėdos statybininkų mokyklos istorija prasidėjo prieš 46 metus. Mokyklos metraštyje randame įrašą: „Klaipėdos 41-oji vidurinė profesinė technikos mokykla įkurta 1969 metais“. Taip tuomet pavadinta mokykla pradėjo savo gyvavimą. Pirmasis mokyklos direktorius  Vaclovas Normantas vadovavo mokyklai iki 1982 m.

Nuo 1982 iki 1984 m. mokyklai vadovavo Stanislovas Jonušis. 1988 m. mokyklai suteiktas pavadinimas – Klaipėdos 5-oji profesinė technikos mokykla.

Nuo 1984 iki 2007 m. mokyklai vadovavo Klaus Grudzinskas. 1990 m. mokyklai suteiktas naujas pavadinimas – Klaipėdos statybininkų mokykla.

Nuo 2007 iki 2016 m. mokyklai vadovavo direktorius Steponas Rimkus. Mokykla teikė profesinį bei vidurinį išsilavinimą, atitinkantį šiuolaikinės pasirinktos profesinės veiklos sričiai keliamus reikalavimus, rengė aukštos kvalifikacijos specialistus, gebančius integruotis į Lietuvos ir užsienio darbo rinką. Mokyklos bendruomenė tobulino mokymo programas, suteikė naujausias žinias, diegė gerus profesinius įgūdžius, rengė aukštos kvalifikacijos specialistus, gebančius integruotis į Lietuvos ir užsienio darbo rinką. Per visą savo gyvavimo laikotarpį mokykla išleido daugiau kaip 9 tūkst. specialistų.

Plėtojant profesinį mokymą, buvo siekiama, kad jis taptų lygiaverte mokymosi visą gyvenimą sistemos dalimi. Mokymo programos buvo skirtos įvairaus amžiaus ir išsilavinimo asmenims. Mokykla siūlė 10 formaliojo profesinio mokymo programų: staliaus, karkasinių namų gamintojo ir montuotojo, baldžiaus, apdailininko (statybininko), pastatų restauratoriaus, statybinių medžiagų pardavėjo konsultanto, aukštuminių pastatų montuotojo, statybos verslo paslaugų teikėjo, sekretoriaus, kompiuterinės įrangos derintojo, biuro veiklos tvarkytojo. Baigusieji mokyklą ir įgijusieji kvalifikaciją specialistai turėjo galimybę toliau studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose pagal universitetinių ir koleginių studijų programas. Mokykla glaudžiai bendradarbiavo su Vakarų Lietuvos verslo kolegija, Klaipėdos valstybine kolegija.

Mokykla turėjo stiprius socialinius partnerius: UAB ,,Doka Lietuva“, UAB ,,Klaipėdos apdaila“, UAB ,,Vėtrūna“, UAB ,,Gitana“, UAB ,,Klaipėdos baldai“, UAB ,,Mida“, AB, Wienerberger“, UAB ,,Eternit Baltic“ ir t.t. Šiose įmonėse mokiniai galėjo sėkmingai atlikti gamybinę praktiką ir baigę mokymą – įsidarbinti.

Mokyklos bendruomenė tobulėjo profesinėje srityje dalyvaudama tarptautiniuose PHARE, BPD 1.5 ir 2.4, Comenius, Leonardo da Vinci, Baltijos jūros projektuose. Įgyvendinant projektus mokykla atnaujino mokymo dirbtuvių įrangą, įrengė kompiuterių klases, praktinio mokymo patalpas, o mokytojai bei mokiniai kasmet turėjo galimybę stažuotis užsienio šalyse: Vokietijoje, Škotijoje, Švedijoje, Turkijoje.

Klaipėdos profesinio mokymo ir reabilitacijos centro istorija

Suaugusiųjų profesinis mokymas Klaipėdos profesinio mokymo ir reabilitacijos centre plėtojamas nuo 1972 m. vasario 1 d. Ši data žymi Vilniaus autotransporto mokymo kombinato Klaipėdos filialo pertvarkymą į savarankišką Klaipėdos automokyklą, kuriai iki 1991 m. vadovavo direktorius Stanislovas Kekys.

Nuo 1991 m. mokymo centrui vadovauti paskirta Birutė Dirmotienė.

1992 m. steigėja tapo Lietuvos darbo rinkos mokymo ir konsultavimo tarnyba prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Prie autotransporto mokymo kombinato buvo prijungtas prekybos darbuotojų mokymo centras. Vyko radikalios permainos, diegiant  prekybinio profilio mokymą.

1993 m. prasidėjo naujas darbo etapas – ryšiai su užsienio šalių mokymo įstaigomis. Dalyvavimas ne tik vietiniuose, bet ir tarptautiniuose suteikė galimybę užimti reikiamą vietą rinkoje. Buvęs autotransporto mokymo kombinatas reorganizuotas į įvairiaprofilinį darbo rinkos mokymo centrą. Imta plėsti ir tobulinti mokymo paslaugų spektrą, įsigyta daug mokymui reikalingos įrangos, pradėta aktyviai dirbti su privačiomis įmonėmis, verslo organizacijomis, Klaipėdos universitetu, nevyriausybinėmis ir neįgaliųjų organizacijomis. Pagrindinė veiklos sritis buvo suaugusiųjų profesinis mokymas pagal prekybos ir verslo administravimo, informatikos, maisto gamybos ir perdirbimo, amatų, aptarnavimo paslaugų profesijų programas: darbų saugos, gamtosaugos. Siekiant paruošti aukštos kvalifikacijos mobilų ir lankstų specialistą, galintį konkuruoti darbo rinkoje ir aktyviai prisidėti prie Lietuvos ekonomikos ir visuomenės vystymosi.

Daug dėmesio buvo skiriama ir neįgaliųjų integracijai į darbo rinką. 2011 m. įgyvendinus projektą ,,Asmenų su negalia profesinės infrastruktūros plėtra Vakarų Lietuvos regione“, įkurtas Neįgaliųjų profesinės reabilitacijos skyrius, kuriame nuo 2012 m. gegužės  vykdoma profesinė reabilitacija negalią turintiems asmenims. Siekiant efektyviau išnaudoti turimas patalpas ir negalią turintiems asmenims sudaryti kuo geresnes mokymosi prieinamumo sąlygas 2012 m. pradėtos teikti pirminio profesinio mokymo paslaugos pagal masažuotojo, viešbučio darbuotojo, floristo profesinio mokymo programas.

Tęstinis profesinis mokymas centre vyksta nuolat ir nepertraukiamai, mokymo procesas organizuojamas atsižvelgiant į darbo rinkos poreikius.

Mokymo centras buvo vienintelis visame Vakarų Lietuvos regione, ruošiantis visų kategorijų transporto priemonių vairuotojus. Nuo įstaigos įkūrimo ir iki šių dienų ši veiklos sritis išliko viena svarbiausių. Siekiant kokybiškai plėtoti pirminį, papildomą, pavojingų krovinių vežimo bei periodinį vairuotojų mokymą, atitinkantį Europos Sąjungos direktyvų ir Lietuvos Respublikos teisinių aktų reikalavimus, įsteigtas Transporto, sandėliavimo ir ryšių sektorinio praktinio mokymo centras, kuriame naujas kompetencijas gali įgyti logistikos specialistai, sandėlio darbuotojai, krautuvų vairuotojai.

Nuo įstaigos įkūrimo iki 2013 m. įstaigos pavadinimas buvo keistas septynis kartus. Nuo 2013 m. centro pavadinimas – Viešoji įstaiga Klaipėdos profesinio mokymo ir reabilitacijos centras.

Klaipėdos statybininkų mokyklos prijungimo prie VšĮ Klaipėdos profesinio mokymo ir reabilitacijos centro istorijos pradžia

Nuo 2015 m. centrui vadovauja Dalia Martišauskienė.

Klaipėdos statybininkų mokykla Švietimo ir mokslo ministerijos 2016 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-555 „Dėl Klaipėdos statybininkų mokyklos reorganizavimo“ prijungta prie Klaipėdos profesinio mokymo ir reabilitacijos centro.  Nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. veiklą pradėjo jungtinis centras.

Nuo 2016 m. gruodžio 20 d. centrui suteiktas naujas pavadinimas – Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centras.

Per abiejų įstaigų gyvavimo istoriją sukurta stipri mokymo bazė, suformuotas pedagogų personalas, įgyta didelė bendradarbiavimo patirtis, išaugo teikiamų mokymo paslaugų spektras. Vykdomos profesinio mokymo programos apima meno, verslo ir administravimo, kompiuterijos, inžinerijos ir inžinerinių profesijų, gamybos ir perdirbimo, architektūros ir statybos, socialinių paslaugų, paslaugų asmenims, transporto paslaugų, saugos paslaugų sritis.

Mokymo kokybę centre lemia materialinės ir techninės sąlygos, kurios nuolat gerinamos orientuojantis į mokymo turinio atnaujinimą ir darbuotojų darbo sąlygų gerinimą. Siekiant įsitvirtinti konkurencingoje aplinkoje, ieškoma naujų veiklos krypčių bei galimybių, diegiamos naujoves.